LT EN DE PL 
į pirmą puslapį

Dienos skaitiniai

 

 

 




KRYŽIAUS KELIO STOTYS

XXXII. Viešpats Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus

XXXII. Viešpats Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus. Arnoldo Stasiulio fotografija Tris valandas Jėzus kabojo ant kryžiaus. Suklupęs šioje šventoje vietoje, rodos girdžiu Jėzaus balsą nuo kryžiaus:
„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Lk 23, 34). Klausk savęs, ar turi gerą žodį tiems, nuo kurių pats kenti.
„Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“ (Lk 23, 43). Ar aš stengiuosi paguosti artimą jo gyvenimui besibaigiant.
„Štai tavo Motina!“ (Jn 19, 27). Visą gyvenimą noriu būti ištikimas Marijos sūnus (dukra).
„Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ (Mk 15, 34). Mirties kančioje trokštu Tavęs, Viešpatie.
„Trokštu“ (Jn 19, 28). Tik nuoširdi mano meilė gali Jėzaus širdies troškulį numaldyti.
„Atlikta“ (Jn 19, 30). Džiaugsmo spindulys tegul užklysta į mano sielą šiandien ir mirties valandą.
„Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“ (Lk 23, 46).
Mirdamas aš rankose laikysiu Tavo kryžių, o lūpomis ištarsiu šiuos Tavo paskutinius žodžius.

Didysis altorius – XXXII. Viešpats Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus. Arnoldo Stasiulio fotografijaVisagali ir gailestingasis Dieve, žmonių giminei suteikęs ir išganymo priemonių ir amžino gyvenimo dovaną, maloniai pažvelk į savo tarnus ir išgelbėk sielas, kurias sukūrei, kad mirties valandą mus be kaltės dėmių šventi angelai atvestų Tau mūsų Kūrėjui. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

aukštyn